BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Gyvenimas’ kategorija

Kada ateis antibiotikų eros pabaiga?

2009-06-16

Sirgau. Savaitę prasirgau ir pamačiau, kad nieko gero, niekaip nepavyksta išsikapstyti. Sloga, kosulys - gal gripas? Po savaitės pradėjau gerti antibiotikus - pagerėjo daugmaž. Tačiau užgulė dešinę ausį - kaip ir komplikacija. Ausis užgulta, zyzia, galva kaip maišu trenkta. Tai kaip jau ir pas daktarus reikia apsilankyti :) Apsilankiau - net nepažiūrėjusi nusprendė, kad kamštis ausyje ir reikia išplauti. Kurgi ten, kamtšis. Tokį dalyką susitvarkau pats, t.y. išsiplaunu jei pasitaiko. Tai ir dabar nieko neišplovė, tai jau pasiuntė pas “lor”, t.y. ausų daktarą į aukštesnio lygio įstaigą. Išplauti kamščio, aišku :) Kurio nebuvo, aišku. Ausų daktaras irgi ilgai nežaidė - išrašė antibiotikų ir laisvas. Sakiau, kad savaitę jau vartojau, bet išrašė kitokių ir dabar sėkmingai vartoju toliau. Antibiotikai, antibiotikai. Truputį kas ir jau iš karto antibiotikai. Pagrindinis vaistas no visų ligų. Truputį sukarščiuoji - antibiotikai, subloguoji - antibiotikai. Neaišku kas - antibiotikai, o paskiau bus matyti. Nuo kūdikystės iki pat grabo lentos. Beje, pastaroji visiems be išimties gali labai priartėti dėl tokios praktikos. Gamtos neapgausi. Mikroorganizmai prisitaiko. Dozes visą laiką reikia didinti. Mikroorganizmai dauginasi greitai, jų evoliucija yra žaibiška. Dėl to jokiu būdu negalima nutraukti per anksti gerti antibiotikus, jai jau muši, tai mušk kad per mažai nepasirodytų, t.y. visas kursas, be jokių praleidimų ir pauzių. Ir vis tiek nieko gero. Esant nedeliems negalavimams išgeriam nemažas dozes, o kai atsitinka rimtesnė infekcija tai iš viso organizmas būna užpilamas. Kai antibiotikai ims neveikti, žmoniją ištiks katastrofa. Jau nekalbant apie tai, kad žmogus ir jo mikroflora, kaip pasirodo, yra simbiozės būsenoje. Aišku teigiama ir įprasta mikroflora. O jos yra šimtai rūšių tiek išorėje (ant odos) tiek viduje. Antibiotikai turėtų būti didelis smūgis tokiai mikroflorai. Todėl verta bent kiek jai padėti, ypač jei gydomasi antibiotikais. Ir visokie jogurtai nelabai tepadės - reikia vartoti specialias kapsules su “gerųjų” bakterijų (visokių laktobacilų, bifidobakterijų ir kitų) kultūromis. Dabar antibiotikai jau tapę kaip ir receptiniais vaistais, dėl to taip ir padaryta, kad sumažinti jų “buitinį” vartojimą ir kaip nors pristabdyti mikroorganizmų prisitaikymo procesą. Manyčiau, kad beviltiška, jis neišvengiamas. O kito antimikrobinio gydymo, kaip antibiotikais, tiesiog nėra. Aišku, yra visokie sulfanilamidai ir panašūs dariniai, dabar vartojami daugiau išoriškai, tačiau jie per silpni. Visaapimanti ir visagale atrodanti farmacijos industrija kol kas nieko gero neišprodukuoja, bent negirdėjau apie kokią nors revoliuciją šioje srityje. Medicina dirba senais metodais ir šaudo iš patrankos į žvirblį. Juk nenustatinėsi kiekvienu atveju infekcijos sukėlėjo rūšies, kad panaudoti jam tinkančias specifines priemones. Tad prašom “plataus veikimo”. Oi prisiplatinsim :)  Niekam turbūt nereikia priminti, kad pvz. gripas yra virusinis susirgimas. O virusų jokie antibiotikai neveikia. Tai kodėl skiriama antibiotikų gripo atveju? Dėl šalutinių dalykų - komplikacijų ir antrinių infekcijų. O virusas “praeina” ir taip, savaime. Nesu per daug įsigilinęs į tuos dalykus, bet interferono revoliucija atrodo, kad nepavyko kažkodėl. Ką gi, kaip ten bebuvę, jau po truputį atsipeikėju. Klausos sutrikimas yra gerai bent tuo, kad aukštos klasės garso aparatūra tampa visai neaktuali :) Ji man neaktuali ir taip, keisti tie snobai, kurie pernelyg žavisi forma, o ne turiniu. Beje, grįžtant prie sveikatos - tuoj žydės liepos, reikia nepraleisti to trumpo momento ir “prisišienauti” liepžiedžių. Tikrai pravers.

Rodyk draugams

Priešrinkiminis vaizdelis

2009-05-16

“Jų” akivaizdoje kai kurie dalykai nedera? Cenzūros apraiškos? Na, gal greičiau pirmas variantas. Kas gi pavaizduota uždengtoje reklamoje, kad taip kertasi su “šviesaus rytojaus” įvaizdžiu? Galima būtų surengti linksmas spėliones :)

Rodyk draugams

Šiukšlės

2009-04-24

Besivažinėjant man plentu pro miškelį, kol dar neužžėlus žolė,  labai krenta į akis įvairūs “lobiai”, ateities archeologų radiniai, taip sakant. Nelabai suprantu, kaip gali ateiti kam į galvą pilti šiukšles pamiškėse, grioviuose. Bandau įsivaizduoti tokio akto eigą - prisikrauna žmogelis maišą šiukšlių, sėda į automobilį, nuvažiuoja iki miškelio, sustoja. Palaukia, kol nebus jokių pravažiuojančių mašinų, iškrato maišo turinį į griovį ir staigiai nulekia. Kažkoks beprasmiškas vargas kai tiek visur konteinerių visuose miestuose, miesteliuose, net kaimuose, visur. Dabar nieko nereikia, “šiukšlininkai” visur visus suranda ir nureketuoja, esi tu ar nesi, egzistuoji, ar nelabai, bet šiukšlių biznio atstovai turi rimtą priėjimą prie konfidencialių duomenų (ar tai legalu?) ir visos galvos suskaičiuojamos. Man atėjo sąskaita metams virš 300 lt. Nei aš sutartis kokias sudarinėjau, nei prašiau ko, nei manęs kas prašė. Kad taip valdiškas biurokratinis mechanizmas veiktų. Netgi individualiuose namuose, sodybose ir vienkiemiuose atsiranda konteineriai pakelėse, t. y. žmonės yra priverčiami juos įsitaisyti  ir tokiu būdu civilizuotai tvarkytis su šiukšlėmis. Taigi, šiukšlinti gamtoje kaip ir nėra prasmės. Tačiau turbūt toks “mentalitetas”. Bandom apsimesti europiečiais, bet iš tikro esam rytų atstovai, tikri sovietikai, spjaudantys saulėgrąžų lukštus sau po kojomis. Na, nebūtinai sovietikai, kiek suprantu, rytų kraštuose iš viso šiek tiek kitoks požiūris į šiukšles, šiukšlinimą, tvarką ir švarą. Teko su tuo susidurti, pvz. Stambule. Gatvės švarios, gražios, visur žaliuoja veja, pakelės medžiai ir krūmai apsipylę žiedais. Žvilgtelėjau pro kažkokios uždaros tvoros plyšį - o ten kažkokia tuščia nyki zona, skurdžių medelių giraitė ir pilna šiukšlių. Kaip tik mūsų pamiškes priminė. Namus susitvarkom, išsikuopiam, aplinka tvarkoma, balandis - švaros mėnuo, aplink daugiabučius tik ir bruzda talkos talkelės. Kažkas man čia nesusiderina, kontrastai, gyvenimo margumynai. Prisimenu vasarą, vietinį gan nuošalų vandens telkinį, prie kurio atvykome su vaikais pasimaudyti. Taigi, prieš įsikuriant, teko apsikuopti. Neskaitant įvairiausios plastikinės taros bei visokiausių maišelių nuo maisto ir ne maisto produktų, teko likviduoti ir tokius “įdomius” radinius kaip moteriški įklotai (ne nauji, savaime aišku), kažkokie tvarsčiai (irgi panaudoti). “Skanaus”, taip sakant. Kita vertus, nelabai norisi per daug moralizuoti. Šiukšlės gamtoje yra maža bėda palyginti su šiukšlėmis galvoje, sieloje (valdžioje … žiniasklaidoje … internete … ir t.t.). Gamtos grožis yra tik vaizduotės darinys (kaip ir moters?), realiai tokio dalyko nėra. Paukščiai taip pat čiulba bei vaikus veda kad ir labiausiai prišiukšlintame miške, jiems tas pats. Svarbu nebūtų per daug chemijos. Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet didieji sąvartynai jau seniai tapo ekologijos dalimi - jie yra pvz. kirų migracijos ir mitybos svarbūs (o gal net ir svarbiausi) objektai. Be to, neužmirškim ateities archeologų, taigi prapuls jie be mūsų atliekų, ar ne?


O štai simboliškas vaizdelis. Narcizas, prasikalęs tarp šiukšlių. Lietuvio įvaizdis :)

Rodyk draugams

Dviračiai reikalai

2009-04-05

Jau prieš kurį laiką pradėjau dviračio sezoną. Atsirado proga pagaliau prisikabinti spidometrą, skambiai vadinamą dviračio kompiuteriu. Brolis dar pernai parvežė iš Lenkijos. Daikčiuko pavadinimas irgi nekuklus - “Shark”. Viskas ten su juo ok, gaila tik nėra termometro. Ką jis matuoja? Esamą greitį (km/h), visą nuvažiuotą atstumą, konkretaus maršruto atstumą bei laiką, vidutinį greitį, maksimalų greitį, rato apsisukimų dažnį, yra laikrodis. Nustatyti reikia minėtą laikrodį ir būtina įvesti rato dydį. Rato dydis čia yra esminis rodiklis, kadangi tik nuo jo priklauso kaip tiksliai prietaisas matuos atstumą ir greitį. Kiekvienas neteisingai nustatytas centimetras duos paklaidą, kuri 50-čiai km sudaro 250 m. Yra trys paprasti būdai rato dydžiui sužinoti.

1. Matematika.
Mums reikia apskaičiuoti ne ką kitą, o rato apskritimo ilgį. Tam reikia matavimo juostos ir kalkuliatoriaus. Rato dydis = 3,14 x rato skersmuo.

2. Lentelė.
Rekšmių, esančių pirmuose dviejuose stulpeliuose reikia ieškoti kažkur ant dviračio padangos šono. Pvz. pas mane yra 28×1 1×5/8, tai turėtų atititikti 2205 mm. Į mano prietaisėlį vedasi cm, tai turėtų būti 220 cm.

Dydis Dydis Dydis mm
47-305 16×1.75×2 1272
47-406 20×1.75×2 1590
37-540 24×1 3/8 A 1948
47-507 24×1.75×2 1907
23-571 26×1 1973
40-559 26×1.5 2026
44-559 26×1.6 2051
47-559 26×1.75×2 2070
50-559 26×1.9 2089
54-559 26×2.00 2114
57-559 26×2.125 2133
37-590 26×1 3/8 2105
37-584 26×1 3/8×1 1/2 2086
20-571 26×3/4 1954
32-630 27×1 1/4 2199
28-630 27×1 1/4 Fifty 2174
40-622 28×1.5 2224
47-622 28×1.75 2268
40-635 28×1 1/2 2265
37-622 28×1 3/8×1 5/8 2205
18-622 700×18C 2102
20-622 700×20C 2114
23-622 700×23C 2133
25-622 700×25C 2146
28-622 700×28C 2149
32-622 700×32C 2174
37-622 700×35C 2205
40-622 700×40C 2224

3. Praktika
Išmatuojam atstumą, kurį padaro ratas nuriedėjęs lygiai vieną apsisukimą. Tam reikalui tereikia matavimo juostos ir pieštuko. Lygioje vietoje pieštuku pažymėti važiavimo pradžią, pastumti dviratį lygiai per vieną rato apsisukimą (tiesiog įsidėmėjau kokią nors raidę ar skaičių ant padangos šone esančio užrašo) ir vėl pažymėti pieštuku matuojamo atstumo pabaigą. Na ir išmatuoti kas gavosi :) Man gavosi 216 cm, šitą reikšmę iš pradžių ir įvedžiau į savo spidometrą..

Po visų nustatymų vis tiek man knietėjo įsitikinti, ar viskas gerai veikia. Taigi išvažiavau į plentą ir pasinaudojau “kilometriniais stulpais”, t.y. nuvažiavau lygiai kilometrą. Pietaisas rodė daugiau nei km. Sumažinau “rato dydį” - nepakankamai. Taip važinėjausi, kol “sukalibravau” :) Taigi, galiausiai rato dydžio reikšmė patapo 212 cm.
Šiandien palenktyniavau su vėju ir pasiekiau maksimalų 58 km/val. greitį (pavėjui ir nuo kalno :). Dviratukas pas mane senas olandiškas “Sparta”, 5 bėgių.
Protinga info ir 2-5 pav. iš bikebase.cz

Rodyk draugams

Paskutinis sniegas

2009-04-03


Štai taip - vakar dar buvo lopinėlis sniego, šiandien jau nebėra. Čia miške, kur leidžiu sulą. O sulos pribėga vis daugiau. Kai pradėjau, tai įsmeigiau stiklainį vos ne į sniego pusnį, o dabar viskas patvino ir mano beržas kaip negyvenamoj salelėj viena palmė. Miškelis pasiteikė gerokai privirtęs virtuolių, nelabai giliai pavyko įsibrauti, prie pat plentas. Juolab su dviračiu per brūzgynus sunku. Tačiau kas per paukščių čiulbėjimas pastaruoju metu, negali atsiklausyti. Kaip aš taip ilgai ištvėriau be slampinėjimo po miškus?




Kažkada kažkas čia tikrai buvo, nes medis pažymėtas kryžiumi. Tikriausiai lemta jam būti nukirstam. Tačiau toks pūvančios medienos kieks rodo, kad nelabai kam čia kas rūpi, visiška rezervatinė “apyrubė”.



Blue moon, you saw me standing alone… :)


Rodyk draugams

Sula

2009-03-28


Pradėjo bėgti beržų sula. Šiek tiek vėlokai šįmet. Dabar yra proga nueiti į mišką. Prieš kelias dienas susiradau tinkamą beržyną artimiausiame miške, o šiandien jau pastačiau stiklainius. Seniai jau beleidau sulą, išmėčiau visus įrankius. Turėjau kažkadaise gerą grąžtą, kurio paskirtis buvo anaiptol ne sulai skyles gręžioti. Tai buvo specialus grąžtas medžių rievėms skaičiuoti - vamzdelis (na kaip reikiant, gero pusmetrio ilgio vamzdis), kurį įgręži į medį ir ištrauki kartu su medienos mėginiu, ant kurio gerai matosi rievės. Idealus daiktas sulai leisti. Bėgdavo kaip iš krano pro tokią skylę. Pamenu kažkuriais metais tai kibirais prileisdavau tos sulos. O kaip lataką naudodavau varinę 12 kalibro gilzę. Dabar tai nė padoraus grąžto neturėjau - panaudojau didelį medvaržtį. Nėra geresnio dalyko kaip šviežia sula, šalta šalta, dar su ledais iš po nakties. Būdavo gurkšteliu tai net žandus šaltis surakina. Išgerdavau kokį litrą iš karto vos ne vienu mauku. O ir šiaip kasdien į mišką nueiti labai smagu. Dabar tai ten dar pilna sniego, kuris smarkiai tirpsta ir viskas tvinsta, visur telkšo balos. Mačiau parskrendant žąsis - ilga vora, girgsėjimas girdėjosi gerokai iš tolo. Žiūrėsiu, kiek čia pribėgs tos sulos, gal tik ašaros ir tebus.

Rodyk draugams

Lietuvos vardo 1000-metis ir religija

2009-03-09


Šiandien yra kaip tik ta diena, kai 1009 metais Kvedlinburgo analuose ganėtinai “kriminalinėmis” aplinkybėmis pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Priminsiu, kad ten kalbama apie Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtį nuo pagonių, tikėtina lietuvių, rankos. Plačiau apie tai - čia. Nesu istorikas ir nebuvau įsidėmėjęs kovo 9-tos, kaip būtent tos, 1000-mečio datos. Tačiau gavau pranešimą iš jaunųjų mokslininkų, dėkui jiems už tai. Kaip tik dar prieš tą pranešimą įlindau į www.burgis.lt, kur mėgstantis provokuoti svetainės šeimininkas užvedė diskusiją apie tai, kokios yra bevaisės diskusijos religijos klausimais. Diskusijos vienok užsimezgė, tačiau, kaip dažnai ir būna, nusirito į asmeniškumus. Šįkart buvo užsipultas kažkoks vargšas “krišnaitas” :) Aš irgi įkišau savo trigrašį, bet kaip irgi dažnai būna, ne visai “į temą”. Kažkaip nesiseka man eiti su “mainstrymu” :) Kai ten bebuvę, tekstuka ketinu išsaugoti. Priminsiu, kad eina kalba apie diskusijų religijos klausimais prasmę.


Na, bet diskutuoti reikia. Bent jau smagu, kodėl gi ne? Galbūt tai vienas iš tų klausimų, kur niekada nebus sutarimo, kaip ir apie orą, skonį ar labai daug kitų dalykų. Mano nuomonė tokia - žmogui tikėjimas yra būdingas iš prigimties. Visi tikime, kad sulauksime rytojaus, tačiau retas kuris drįs užtikrintai tvirtinti, kad žino, jog taip bus iš tikrųjų. Net jei ir tvirtins, vis tiek vieną kartą suklys :) Tuo tarpu religija - visai kitas dalykas, nors visos religijos ir naudojasi būtent žmonių prigimtiniu polinkiu tikėti. Religija, bažnyčia yra organizacija, kontora. O argi organizacija, kontora, struktūra, turinti kažkokį veikimo mechanizmą, gali būti suderinama su nematerialiais ir dvasiniais dalykais? Iš pradžių gal ir norėta tik gero, tačiau kontora ankščiau ar vėliau vis tiek aukos mažumos interesus viso mechanizmo labui. Kontora visada norės “tvarkos” ir “kontrolės”, kontora visada aukos vienetus ir “smulkmenas” dėl “bendrų interesų”. Pažiūrėkite filmą The Mission (1986), geras to pavyzdys. Tikiu, kad yra religijų, nekonfliktuojančių su niekuo ir nieko niekada neverčiančių, bet jos kažkur toli Rytuose. Kodėl ne pas mus? Nežinia, gal todėl kad esam per daug prisirišę prie materialinių vertybių, sekasi jų pagaminti, įsigyti ir išlaikyti, bet tai irgi turi savo kainą, nebūtinai materialią. Nenuostabu, kad Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metis sutampa su didelio susidomėjimo pagonybe pakilimu. Galbūt tai užsidarantis ratas, kuris vėl gražina žmones prie jų kilmės, protėvių, atmeta per daug išsivysčiusias ir organizuotas religijas. Totemizmas, šamanizmas, pagonybė. Nes juk žinome, kaip atėjo vyraujanti religija ir kaip mūsų protėviai ją sutiko, tą juk šįmet ir švenčiame :) Nors nėra jokių žinių, vien nuogirdos, fantazijos, iškastiniai artefaktai, tačiau žmonėms to reikia. Tai buvo laikai, kai bet kas mums neįsakinėjo, ką daryti. Karžygių, didvyrių ir legendų laikai. Ir mūsiškių didvyrių bei legendų, o ne kokių tai semitiškų! Aišku visiškas idealizavimas ir t.t. Tačiau kaip ten bebuvę, bet beržas miške man visada buvo šventesnis už bet kokius katedrų kuorus. O sula - šventesnė (ir sveikesnė!) už švęstus vandenis. Pavasaris, tuoj pradės tekėti, šįmet reikės eiti, seniai beėjau. Bus kaip išpažintis.


Ta proga ištraukiu dar vieną dalyką, rašytą mano seniai seniai, kažkurios karštinės ar šiaip proto užtemimo metu. Kaip tik tinka šiam momentui.


Apvalus mėnuo sidabro,
Rodyk kelią, rodyk kelią.
Kur Perkūnas griausmais tranko,
Ten aš rasiu savo dalią.


Juodi paukščiai, mano broliai,
Kelkit ant sparnų žvaigždes,
Neškite mintis į tolį,
Per marias, per marias.


Aš - pagonis, įsisiurbęs žemėn,
Ąžuolų šakom baidau juodus kranklius,
Ten, kur laumės audžia juostą naują -
Žvaigždės kris į šulinius gilius.

Rodyk draugams

Negerai yra keisti net blogus įpročius…

2009-01-24


Ką gi, man taip būna… Nuo per ilgo kiurksojimo prie kompo ima streikuoti akys. Ir sustreikuoja ne juokais. “Sausų akių sindromas”, kurio pasekoje gan bjaurus keratitas. Sunkesniais atvejais savaitėmis tekdavo prasikankinti. Nu jau naktį pajutau, kad negerai, bet viskas apsiėjo, praėjo, nustojo skaudėti, viena laimė. Taigi, nutariau padaryti “dieną be kompo”. Prie kompo tuoj prilindo vaikai (nors turi savo). Ir prasidėjo bliovimai, nesisekė žaisti Sims 2. O aš slankiojau po namus, skaitinėjau, gulinėjau. Kol nutariau sutvarkyti varvančią šlangų sandūrą po kriaukle tualete. Nu žinant mano rankų “tiesumą” santechnikos atžvilgiu, tikrai nereikėjo to daryti. Pasipylė vanduo - nebuvau užsukęs įvado. Puoliau užsukinėti - ten kitoje patalpoje, vonioje irgi po kriaukle, nepatakiau, išplėšiau kriauklės nutekamąją šlangą. O ten, kur potvynis, tai pasirodo santechnikas montuodamas perveržė ir trūko vienos šlangos sriegis. Jau antrą kartą, pajungimas į klozetą irgi buvo perveržtas, pernai irgi netikėtai dėl to ištiko potvynis. Ten šlanga įsukant į sklendę persukta ir trūkęs šlangos sriegis, teko ir šlangą, ir sklendę keisti, nes kur ten išsuksi sriegių likučius. Dar nepataikiau nusipirkti vieną, teko antrą pirktis. O dabar tai šiaip ne taip atsukau ir iškėliau čiaupą, vienam įvadui turėjau “zagluškę”, o karštam vandeniui teko vėl čiaupo šlangą prisukti kartu su visu čiaupu, viena iš dviejų šlangų tai sveika. Taip vėl galėjau paduoti vandenį, tiesa, kriauklėmis naudotis negalima, bet yra vonia, sanmazgas “užmaitintas”. Rytoj, jei dirbs “Gausa”, reikės eiti ieškoti dalių. Visiškas fail dienelė.

Rodyk draugams