BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvos vardo 1000-metis ir religija


Šiandien yra kaip tik ta diena, kai 1009 metais Kvedlinburgo analuose ganėtinai “kriminalinėmis” aplinkybėmis pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Priminsiu, kad ten kalbama apie Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtį nuo pagonių, tikėtina lietuvių, rankos. Plačiau apie tai - čia. Nesu istorikas ir nebuvau įsidėmėjęs kovo 9-tos, kaip būtent tos, 1000-mečio datos. Tačiau gavau pranešimą iš jaunųjų mokslininkų, dėkui jiems už tai. Kaip tik dar prieš tą pranešimą įlindau į www.burgis.lt, kur mėgstantis provokuoti svetainės šeimininkas užvedė diskusiją apie tai, kokios yra bevaisės diskusijos religijos klausimais. Diskusijos vienok užsimezgė, tačiau, kaip dažnai ir būna, nusirito į asmeniškumus. Šįkart buvo užsipultas kažkoks vargšas “krišnaitas” :) Aš irgi įkišau savo trigrašį, bet kaip irgi dažnai būna, ne visai “į temą”. Kažkaip nesiseka man eiti su “mainstrymu” :) Kai ten bebuvę, tekstuka ketinu išsaugoti. Priminsiu, kad eina kalba apie diskusijų religijos klausimais prasmę.


Na, bet diskutuoti reikia. Bent jau smagu, kodėl gi ne? Galbūt tai vienas iš tų klausimų, kur niekada nebus sutarimo, kaip ir apie orą, skonį ar labai daug kitų dalykų. Mano nuomonė tokia - žmogui tikėjimas yra būdingas iš prigimties. Visi tikime, kad sulauksime rytojaus, tačiau retas kuris drįs užtikrintai tvirtinti, kad žino, jog taip bus iš tikrųjų. Net jei ir tvirtins, vis tiek vieną kartą suklys :) Tuo tarpu religija - visai kitas dalykas, nors visos religijos ir naudojasi būtent žmonių prigimtiniu polinkiu tikėti. Religija, bažnyčia yra organizacija, kontora. O argi organizacija, kontora, struktūra, turinti kažkokį veikimo mechanizmą, gali būti suderinama su nematerialiais ir dvasiniais dalykais? Iš pradžių gal ir norėta tik gero, tačiau kontora ankščiau ar vėliau vis tiek aukos mažumos interesus viso mechanizmo labui. Kontora visada norės “tvarkos” ir “kontrolės”, kontora visada aukos vienetus ir “smulkmenas” dėl “bendrų interesų”. Pažiūrėkite filmą The Mission (1986), geras to pavyzdys. Tikiu, kad yra religijų, nekonfliktuojančių su niekuo ir nieko niekada neverčiančių, bet jos kažkur toli Rytuose. Kodėl ne pas mus? Nežinia, gal todėl kad esam per daug prisirišę prie materialinių vertybių, sekasi jų pagaminti, įsigyti ir išlaikyti, bet tai irgi turi savo kainą, nebūtinai materialią. Nenuostabu, kad Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metis sutampa su didelio susidomėjimo pagonybe pakilimu. Galbūt tai užsidarantis ratas, kuris vėl gražina žmones prie jų kilmės, protėvių, atmeta per daug išsivysčiusias ir organizuotas religijas. Totemizmas, šamanizmas, pagonybė. Nes juk žinome, kaip atėjo vyraujanti religija ir kaip mūsų protėviai ją sutiko, tą juk šįmet ir švenčiame :) Nors nėra jokių žinių, vien nuogirdos, fantazijos, iškastiniai artefaktai, tačiau žmonėms to reikia. Tai buvo laikai, kai bet kas mums neįsakinėjo, ką daryti. Karžygių, didvyrių ir legendų laikai. Ir mūsiškių didvyrių bei legendų, o ne kokių tai semitiškų! Aišku visiškas idealizavimas ir t.t. Tačiau kaip ten bebuvę, bet beržas miške man visada buvo šventesnis už bet kokius katedrų kuorus. O sula - šventesnė (ir sveikesnė!) už švęstus vandenis. Pavasaris, tuoj pradės tekėti, šįmet reikės eiti, seniai beėjau. Bus kaip išpažintis.


Ta proga ištraukiu dar vieną dalyką, rašytą mano seniai seniai, kažkurios karštinės ar šiaip proto užtemimo metu. Kaip tik tinka šiam momentui.


Apvalus mėnuo sidabro,
Rodyk kelią, rodyk kelią.
Kur Perkūnas griausmais tranko,
Ten aš rasiu savo dalią.


Juodi paukščiai, mano broliai,
Kelkit ant sparnų žvaigždes,
Neškite mintis į tolį,
Per marias, per marias.


Aš - pagonis, įsisiurbęs žemėn,
Ąžuolų šakom baidau juodus kranklius,
Ten, kur laumės audžia juostą naują -
Žvaigždės kris į šulinius gilius.

Rodyk draugams

Rašyk komentarą