BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kelmės apylinkėse

Penktadienį teko lankytis Kelmėje ir apylinkėse. Pirmiausiai buvome Tytuvėnų urėdijoje esančiame ąžuolo genetiniame draustinyje. Čia auga apie 130 metų senumo ąžuolai, kurių gilės renkamos ir naudojamos ąžuolo sodinukams auginti. Sakė, kad šįmet gilių derlius buvo prastas.


Sekanti aplankyta vieta – Burbaičių piliakalnis. Šis piliakalnis, dar kitaip vadinamas Piliuku, stovi Kražantės upės dešiniajame krante prie Dzinziuko upelio santakos. Kalno šlaitai į upę siekia 25 m aukštį. Piliakalnyje įvairiais metais atlikti įvairūs tyrinėjimai, taip pat ir kasinėjimai – rastas kultūrinis sluoksnis, grublėtos keramikos pavyzdžių. Manoma, kad šiame piliakalnyje I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje gyveno žemaičių gentys. Amžiams bėgant atsirado įvairių padavimų – būk tai piliakalnį kepurėmis supylę švedai, kad kalne yra milžinų užkasta bažnyčia, o viršuje buvusi skylė ir jei kas įmesdavęs akmenį, šis išlėkdavęs į viršų.


Pakeliui važiuodami privažiavom Lyduvėnų tiltą. Nors jis ne Kelmės, o Raseinių rajone, tačiau irgi pakankamai žinomas objektas. Lyduvėnų tiltas – didžiausias santvarinis plieninis Lietuvos tiltas, 599 metrų ilgio ir 49 metrų aukščio. Pirmą kartą tiltas per Dubysą šioje vietoje pastatytas 1916 metais. Karo metu jį pastatė vokiečiai iš medžio. Netrukus, 1918 metais perstatė iš gelžbetonio, nes buvęs neatrodė labai tvirtas. Sekančio karo metais, 1944 m. vėlgi vokiečiai besitraukdami jį ir susprogdino. Per 29 dienas rusai tiltą atstatė, vėl medinį, sakoma, tam sunaudojo pusę Šiluvos pušyno. Pasibaigus karui, 1948 metais vėl buvo pradėtas statyti gelžbetoninis tiltas, užbaigtas 1952. Tilto statyboje panaudota dalis išlikusių trofėjinių vokiškų santvarų. Ankščiau  ant tilto buvo galima užlipti bet kam ir pasidairyti po apylinkes. Tačiau po Bražuolės tilto sprogdinimo, Lyduvėnų tiltas imtas saugoti, teritorija aptverta dvejomis tvoromis ir yra ginkluotos sargybos postas, ant viršaus lipti dabar nebeleidžiama. Lyduvėnų tiltas yra berods vienintelis Lietuvoje taip saugomas tiltas.

  
Toliau – Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras. Pastatas visiškai naujas ir kol kas praktiškai tuščias, bus tvarkomasi artimiausioje ateityje. Tytuvėnų regioniniame parke yra daug žymių kultūros paveldo objektų, tokių kaip Šiluvos koplyčia ir bazilika, Tytuvėnų vienuolynas, dvarvietės, piliakalniai. Šį kartą mūsų delegaciją domino tik gamtiniai objektai tad parko direktorius surengė nedidelę ekskursiją prie Bridvaišio ežero.

Bridvaišis žymus tuo, kad būdamas labai nedidelio ploto (46,5 ha) yra gilus – jo gylis siekia beveik 43 metrus. Dėl tokio gylio čia gali treniruotis narai, tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Sakoma, kad ežeras turi du dugnus, o pavadinimas kilęs iš žodžių “briedžių vaišės”, nes senovėje atsigerti ežero vandens iš girių ateidavo briedžiai. Gali būti, kad toks gilus ežeras susidarė ištirpus ledyno gabalui ir įsmukus žemės paviršiui – toje vietoje susidariusi įgriuva užsipildė vandeniu. Vėlgi visko gali būti, kad legendose minimi bažnyčių ar ištisų miškų prasmegimai reiškia, kad mūsų protėviai savo akimis regėjo tokias poledynmečio “išdaigas”. Šalia Bridvaišio ežero yra nedidelis to paties pavadinimo piliakalnis, kažkada senovėje buvęs ežero saloje, vėliau ežerui sumažėjus, likęs krante. Manoma, kad ant šio piliakalnio dar XIII a. stovėjusi pilis, tačiau archeologai čia neaptiko jokių radinių.


Dienos išvyka baigėsi prie Kokmaniškės kalno, kur nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria įspūdingas apylinkių kraštovaizdis. Tytuvėnų regioniniame parke yra įrengta 13,5 km dviračių trasa, kurios maršrutas “aprodo” svarbiausius kultūros ir gamtos objektus. Aišku, dabar ne sezono metas, tačiau vasarą turėtų būti smagu. Kas dar? Daugiau nieko, dienos dabar trumpos, greitai temsta, niekaip nespėsi apžiūrėti visko, ko norisi.

Patiko (4)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Kelmės apylinkėse”

  1.   Ruvi rašo:

    Labai įdomus reportažas ir gražios nuotraukos :)
    Ačiū :)

Rašyk komentarą