fixing a hole

Labai trumpai – laukiau laukiau ir pagaliau sulaukiau daikto! Gal kam krizė ir baigiasi, bet man tik prasideda, tad arba dabar, arba niekad. Alga sumažėjo trečdaliu, daugiau progų nebus. “Jūs laukėt taip ilgai, kol ateis geri laikai, o kol ateis geri laikai…” (© Kazlas). Kodėl Pentax? Gal todėl kad ne mainstrymas. Gal todėl kad antišokas korpuse. Seniai juos stebėjau ir buvau sau davęs žodį – jei iki mano apvaliojo beeezdėjaus jie ką nors įdomaus parodys, imsiu. Taigi, parodė – paėmiau. Atsiliepimai ir visokie kitokie internetiniai atgarsiai geri. Norėjau paimti komplektą su 200 objektyvu, bet Fotofabrikas nepardavė, užtai ant jų truputį pykstu, nėra ko reklamuotis jei neketina parduoti. Kaip ten bebuvę – tai antrasis mano veidrodinukas po seniai seniau jau benaudoto Zenito. Ir apskritai – pirmasis skaitmeninis, kurį pirkau (du valdiškus “muilus” kaip ne kaip jau “sudėvėjau”) ir pirkau sau (yra Canon muilinukė dukrai). Nespalvotais Zenito laikais buvo “gerai” – svarbiausia būdavo apskritai kokį nors vaizdą išgauti, pakankama buvo laimė kai perėjus per visus mirkalus nors kas gaudavosi :) Jau buvau ir spalvotai pradėjęs mirkinti! Bet atėjo fuji kioskelių laikai ir neteko prasmės pačiam mirkti. O paskiau ir skaitmena neužilgo. O dabar jau “meno” reikia, kad jį kur galai :) Vienžo ant savo beeezdėjaus pasidariau prezentą, su kuo save ir sveikinu :) Be to, minimali kolekcija senos rusiškos optikos gal sulauks savo antro atgimimo, nes pasiėmiau M42 konverterį ir bandysiu sukti anuos stiklus. Todėl tai, kad antišokas korpuse – labai palanku.  O juk pas mane dar ir telekonverteris yra, ir makrožiedai. Jei jau visai viskas užknis, eisiu pagrioviais gėlėlės fotografuodamas ir dzin :) Aparatas atrodo “zgrabnas”, perėjau per nustatymus – vajė kiek visko! Kaip man, tai per akis. Tiesioginė peržiūra yra, filmavimas yra. Lietuviška instrukcija yra storos knygelės forma. Girdėjau pas kitus brandus su tuo problema :) Lauksiu dabar geresnio oro ir įkvėpimo, o tada pulsiu “gadinti juostelių”.
Ką dar ėmiau kartu su aparatu? Visokių smulkmenų – SD kortelė (nors turiu aš jų krūvas kažkur sukišęs į stalčius), pakraunamos baterijos (Fotofabrikas nusprendė, kad Sanyo Eneloop, gal jie ir teisūs, nors buvau kitas užsakęs), Tenba krepšys, minėtas M42 konverteris, UV filtras kitiniam stiklui, plėvių komplektas ekranui (deklaruojamas 2,7 colio dydis, bet tokio dydžio plėvės pasirodė mažokos), kažkoks optikos valymo pieštukas (neapžiūrėjau dar). Apsišopinau ir biudžetui sudaviau smūgį, laimė didžioji dalis finansų - iš anksto sutaupyta chaltūra už kompų taisymą, taip kad daugmaž ok.

Rodyk draugams

 
OurTvSpace.com

Cutthroat Island
Two Weeks Notice
Hulk
Smoke
Charlies Angels: Full Throttle
Road House
Flight of the Intruder
Chicago
Fat Girl
Still Smokin
Up in smoke
Bringing Down the House
Spun
Quicksilver Highway
Old School

Rodyk draugams

Penktadienį teko lankytis Kelmėje ir apylinkėse. Pirmiausiai buvome Tytuvėnų urėdijoje esančiame ąžuolo genetiniame draustinyje. Čia auga apie 130 metų senumo ąžuolai, kurių gilės renkamos ir naudojamos ąžuolo sodinukams auginti. Sakė, kad šįmet gilių derlius buvo prastas.

Sekanti aplankyta vieta – Burbaičių piliakalnis. Šis piliakalnis, dar kitaip vadinamas Piliuku, stovi Kražantės upės dešiniajame krante prie Dzinziuko upelio santakos. Kalno šlaitai į upę siekia 25 m aukštį. Piliakalnyje įvairiais metais atlikti įvairūs tyrinėjimai, taip pat ir kasinėjimai – rastas kultūrinis sluoksnis, grublėtos keramikos pavyzdžių. Manoma, kad šiame piliakalnyje I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje gyveno žemaičių gentys. Amžiams bėgant atsirado įvairių padavimų – būk tai piliakalnį kepurėmis supylę švedai, kad kalne yra milžinų užkasta bažnyčia, o viršuje buvusi skylė ir jei kas įmesdavęs akmenį, šis išlėkdavęs į viršų.

Pakeliui važiuodami privažiavom Lyduvėnų tiltą. Nors jis ne Kelmės, o Raseinių rajone, tačiau irgi pakankamai žinomas objektas. Lyduvėnų tiltas – didžiausias santvarinis plieninis Lietuvos tiltas, 599 metrų ilgio ir 49 metrų aukščio. Pirmą kartą tiltas per Dubysą šioje vietoje pastatytas 1916 metais. Karo metu jį pastatė vokiečiai iš medžio. Netrukus, 1918 metais perstatė iš gelžbetonio, nes buvęs neatrodė labai tvirtas. Sekančio karo metais, 1944 m. vėlgi vokiečiai besitraukdami jį ir susprogdino. Per 29 dienas rusai tiltą atstatė, vėl medinį, sakoma, tam sunaudojo pusę Šiluvos pušyno. Pasibaigus karui, 1948 metais vėl buvo pradėtas statyti gelžbetoninis tiltas, užbaigtas 1952. Tilto statyboje panaudota dalis išlikusių trofėjinių vokiškų santvarų. Ankščiau  ant tilto buvo galima užlipti bet kam ir pasidairyti po apylinkes. Tačiau po Bražuolės tilto sprogdinimo, Lyduvėnų tiltas imtas saugoti, teritorija aptverta dvejomis tvoromis ir yra ginkluotos sargybos postas, ant viršaus lipti dabar nebeleidžiama. Lyduvėnų tiltas yra berods vienintelis Lietuvoje taip saugomas tiltas.

  
Toliau – Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras. Pastatas visiškai naujas ir kol kas praktiškai tuščias, bus tvarkomasi artimiausioje ateityje. Tytuvėnų regioniniame parke yra daug žymių kultūros paveldo objektų, tokių kaip Šiluvos koplyčia ir bazilika, Tytuvėnų vienuolynas, dvarvietės, piliakalniai. Šį kartą mūsų delegaciją domino tik gamtiniai objektai tad parko direktorius surengė nedidelę ekskursiją prie Bridvaišio ežero.

Bridvaišis žymus tuo, kad būdamas labai nedidelio ploto (46,5 ha) yra gilus – jo gylis siekia beveik 43 metrus. Dėl tokio gylio čia gali treniruotis narai, tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Sakoma, kad ežeras turi du dugnus, o pavadinimas kilęs iš žodžių “briedžių vaišės”, nes senovėje atsigerti ežero vandens iš girių ateidavo briedžiai. Gali būti, kad toks gilus ežeras susidarė ištirpus ledyno gabalui ir įsmukus žemės paviršiui – toje vietoje susidariusi įgriuva užsipildė vandeniu. Vėlgi visko gali būti, kad legendose minimi bažnyčių ar ištisų miškų prasmegimai reiškia, kad mūsų protėviai savo akimis regėjo tokias poledynmečio “išdaigas”. Šalia Bridvaišio ežero yra nedidelis to paties pavadinimo piliakalnis, kažkada senovėje buvęs ežero saloje, vėliau ežerui sumažėjus, likęs krante. Manoma, kad ant šio piliakalnio dar XIII a. stovėjusi pilis, tačiau archeologai čia neaptiko jokių radinių.

Dienos išvyka baigėsi prie Kokmaniškės kalno, kur nuo 15 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria įspūdingas apylinkių kraštovaizdis. Tytuvėnų regioniniame parke yra įrengta 13,5 km dviračių trasa, kurios maršrutas “aprodo” svarbiausius kultūros ir gamtos objektus. Aišku, dabar ne sezono metas, tačiau vasarą turėtų būti smagu. Kas dar? Daugiau nieko, dienos dabar trumpos, greitai temsta, niekaip nespėsi apžiūrėti visko, ko norisi.

Rodyk draugams

Rugsėjo 25 d., penktadienį pas save suorganizavom taip vadinamąją “Tyrėjų naktį”. Nors ir “naktis”, bet viskas vyko dieną. Finaliniai “naktiniai” renginiai buvo numatyti Kaune, botanikos sode, bet nevažiavau. O pas mus Baisogaloje šurmulys prasidėjo kažkur nuo pirmos-antros valandos po pietų. Prigužėjo įvairiausių moksleivių margumynas. Buvo demonstruojami visur vaikų piešinių konkurso eksponatai - virš šimto piešinių ir tai dar nelabai daug, kiek tenka dalyvauti piešinių konkursų organizavime, prisirenka labai daug darbelių, organizuojasi klasės mokyklos ir suplaukia pundais. Kas norėjo, apėjo laboratorijas. Buvo keletas paskaitų, demonstravom keletą populiarių filmų. Išvakarėse perėjau per įvairius sandėliukus ir pririnkau “senovinių” mokslinės įrangos eksponatų - buvo demonstruojamas savotiškas muziejėlis. Seniausias eksponatas gal apie 1950-ųjų metų. Dauguma puikiai veikiantys daiktai, dėl įdomumo paleidau keletą savirašių ir jie smagiai sau tiksėjo. Vakarop prasidėjo koncertas - iš pradžių bardai, o paskui “naktigonė” prie laužo. “Natigonėje” pasirodė keletas liaudiškų kolektyvų - daugiausiai vaikai, bet buvo ir suaugusių. Šokiai, dainos vaidinimai iki kol pradėjo temti. Naktigonė su tikrų žemaitukų arklių žvengimu - aplinkui jodinėjo keletas raitelių ir teikė visam renginiui autentiškumo :)

Aišku, mintys šiais laikais ne vien tik džiugios ir optimistinės. Atrodo, kad mokslui ir visiems tyrėjams iš tikro ateina tamsi naktis. Bet čia aš prie to jau pripratęs, atrodo, kad visą laiką buvo taip arba bent jau panašiai - toks gyvenimas ant “čemodanų”, atrodo tuoj tuoj viskas žlugs, suirs ir bus panaikinta, ir taip jau virš 10 metų! Bet tądien nuotaiką kėlė džiugus jaunimo šurmulys, traškantis didžiulis laužas ir skaidrios rudeninės vakaro spalvos. Viskas bus gerai. Arba bent jau kaip nors :)

Rodyk draugams

Savaitgalį praleidau Žemsuodoje - poilsiavietėje Žemaitijoje, netoli Plungės, prie kelio Plungė-Vėžaičiai. Šalimais prateka Minija, kuria galima plaukti baidarėmis. Bet niekas iš mūsų šį kartą neplaukė - ar tai tinginys, ar per daug alaus :) Poilsiavietės specifika - atskiri rąstiniai nameliai, kurių yra dešimt, vienas prie kito keliomis eilėmis. Toks namelis savaitgaliui atsieina 180 lt (čia dviems žmonėms, jei daugiau - tai šiek tiek daugiau). Šalimais yra prūdas, kuriame galima pažvejoti (taip pat ne veltui) - žuvies yra, bet pačios didžiausios žuvys turi polinkį nutrūkti :) Dar viena poilsinės specializacija - maudymosi kubilai su šiltu vandeniu. Gaila, bet šį kartą neužteko šito malonumo, buvo jau užsakyti visi. Galėtų daugiau turėti - bent kiekvienam nameliui po vieną.

Jaukūs mažyčiai rąstiniai nameliukai

Šiame namelyje ir gyvenom

Upė Minija ir baidarių "slalomo" trasa

Kalbant apie baidares... Pavadinimas kažką primena :) Sakot, nenuskęs? Bet greitai tikriausiai irgi neplauks :)

Svajonės pamirkti tokiame kubile šį kartą tik ir liko svajonėmis...

O kaipgi be šašlykėlio...

O štai prūde maudytis negalima...

...bet galima pasigauti žuvies...

...ir skaniai išsikepti ant likusių nuo šašlyko malkų

Netoliese yra savotiškas etnografinis objektas - Mardosų kaimo kapinės. Pačio kaimo kažkodėl nesimato.

Kol vieni žvejojo, kiti visai netikėtai netoliese prisigrybavo

Rodyk draugams

Dar mėnesio pradžioje kelioms dienoms netikėtai išsiruošėm į Šventąją. Nors ir žinojau, kad orelis bus, švelniai tariant, ne koks, bet tai nuo “paskutinės minutės” sprendimo neatgrasė. Šventoji - dar nuo sovietinių laikų yra tarsi “proletarų” kurortas, be didesnių pretenzijų ir blizgesio, tai visada man patikdavo. Lankausi čia dažnai, buvo tarpas, kad vos ne kasmet, nuo pat vaikystės. Tikriausiai ir pats pirmasis susitikimas su jūra buvo būtent Šventosios pliažuose, o gal Nidoje - reikės paklausti tėvų.  Apsigyvendavome visada “Eglutės” nameliuose. Jokių patogumų, bet svarbiausias dalykas čia yra jūra. Kaip sako mano brolis, visas kitas gėrybes ir pramogas galima susirasti kur nors kitur, o Šventojoje svarbiausia gėrybė yra jūra. Bent jau man. O jūra buvo banguota - raudonos vėliavos beveik visą laiką. Tačiau niekur nesidėsi - jei jau atvažiavom, tai maudytis reikia, “religija” įpareigoja :). Bangos yra smagu, o po kurio laiko jau ir nebešalta. Prie pliažo specialiose lentose buvo parašyta, kad vandens temperatūra - 14 laipsnių. Teko maudytis Norvegijos ežeruose - buvo šalčiau :) Oras buvo nepalankus betiksliam drybsojimui kopose - man tai tinka, daugiau laiko liko pasivaikščioti ir prisiminti “senus laikus”. Šįkart apsigyvenome toliau nuo centro, kur pilna begriūvančių namų-vaiduoklių. Vienas medinukas buvo kaip tik neseniai sudegęs. O mūriniai griuvenos tai tikriausiai dar nuo sovietinių laikų. Matyti, kad buvo kaip reikiant pretenzijos Šventąją paversti Palanga Nr.2. Iš klaidų nepasimokyta - šen bei ten dygsta nauji daugiaaukščiai, kurių likimas tikriausiai toks pat. Apskritai, Šventojoje yra vietų, kur laisvai galėtų būti filmuojamas koks nors postapokaliptinio turinio filmas - apšiurę, medeliais peraugę namai, išdaužyti langai, plytelėmis “pasišiaušę” kreivi takeliai. Tik tiek, kad nepaisant prasto oro, žmonių vis tiek gausu. Aišku, aš pernelyg dramatizuoju, yra daug labai gražiai sutvarkytų dviaukščių ar triaukščių poilsinių, su sodeliais, kavinėmis. Mačiau net tokį gražiai įrengtą narvą su triušiais ir kažkokiais paukšteliais (panašūs į kikilius). Apibendrinant galiu pasakyti, kad “relaksas” gavosi ir jūros aplankymo faktas gali būti “užskaitytas” :)

Ne pačios didžiausios kainos Šventojoje

Buvo medinukas, bet sudegė...

Romantiškai apleista ir apgriuvusi zona. Žinau, yra mėgėjų landžioti po tokias vietas ir fotografuoti "civilizacijos pabaigą". Kaip tik tinkama vieta...

Senoji Šventoji...

... ir naujoji. Kokie kontrastai!

Černobylio tipo vaizdelis

Ir ką čia galima veltui gauti?

Statybų bumo auka? Kas pirks už tokią kainą? Gausis dar vienas vaiduoklis?

Dekoratyvinių triušių narvas - puiki reklama kavinei. Kartu su triušiais ten dar gyvena ir būrelis paukščių.

Originalus vazonas! Siūlau naujadarą - gėliamaišis :)

Jūra nusiteikusi nesvetingai, bet tikriems entuziastams tai nė motais. Kaip ir raudonos vėliavos :)

Lietuviškos vasaros simboliškas vaizdas - pastovėti, pasigrožėti, vos vos įbristi... Neee :) Gal tik šiemetinės vasaros ir tai ne visos...

Rodyk draugams

Rag and Bone
Bullet
Dogville
Das Boot

Rodyk draugams

Sirgau. Savaitę prasirgau ir pamačiau, kad nieko gero, niekaip nepavyksta išsikapstyti. Sloga, kosulys - gal gripas? Po savaitės pradėjau gerti antibiotikus - pagerėjo daugmaž. Tačiau užgulė dešinę ausį - kaip ir komplikacija. Ausis užgulta, zyzia, galva kaip maišu trenkta. Tai kaip jau ir pas daktarus reikia apsilankyti :) Apsilankiau - net nepažiūrėjusi nusprendė, kad kamštis ausyje ir reikia išplauti. Kurgi ten, kamtšis. Tokį dalyką susitvarkau pats, t.y. išsiplaunu jei pasitaiko. Tai ir dabar nieko neišplovė, tai jau pasiuntė pas “lor”, t.y. ausų daktarą į aukštesnio lygio įstaigą. Išplauti kamščio, aišku :) Kurio nebuvo, aišku. Ausų daktaras irgi ilgai nežaidė - išrašė antibiotikų ir laisvas. Sakiau, kad savaitę jau vartojau, bet išrašė kitokių ir dabar sėkmingai vartoju toliau. Antibiotikai, antibiotikai. Truputį kas ir jau iš karto antibiotikai. Pagrindinis vaistas no visų ligų. Truputį sukarščiuoji - antibiotikai, subloguoji - antibiotikai. Neaišku kas - antibiotikai, o paskiau bus matyti. Nuo kūdikystės iki pat grabo lentos. Beje, pastaroji visiems be išimties gali labai priartėti dėl tokios praktikos. Gamtos neapgausi. Mikroorganizmai prisitaiko. Dozes visą laiką reikia didinti. Mikroorganizmai dauginasi greitai, jų evoliucija yra žaibiška. Dėl to jokiu būdu negalima nutraukti per anksti gerti antibiotikus, jai jau muši, tai mušk kad per mažai nepasirodytų, t.y. visas kursas, be jokių praleidimų ir pauzių. Ir vis tiek nieko gero. Esant nedeliems negalavimams išgeriam nemažas dozes, o kai atsitinka rimtesnė infekcija tai iš viso organizmas būna užpilamas. Kai antibiotikai ims neveikti, žmoniją ištiks katastrofa. Jau nekalbant apie tai, kad žmogus ir jo mikroflora, kaip pasirodo, yra simbiozės būsenoje. Aišku teigiama ir įprasta mikroflora. O jos yra šimtai rūšių tiek išorėje (ant odos) tiek viduje. Antibiotikai turėtų būti didelis smūgis tokiai mikroflorai. Todėl verta bent kiek jai padėti, ypač jei gydomasi antibiotikais. Ir visokie jogurtai nelabai tepadės - reikia vartoti specialias kapsules su “gerųjų” bakterijų (visokių laktobacilų, bifidobakterijų ir kitų) kultūromis. Dabar antibiotikai jau tapę kaip ir receptiniais vaistais, dėl to taip ir padaryta, kad sumažinti jų “buitinį” vartojimą ir kaip nors pristabdyti mikroorganizmų prisitaikymo procesą. Manyčiau, kad beviltiška, jis neišvengiamas. O kito antimikrobinio gydymo, kaip antibiotikais, tiesiog nėra. Aišku, yra visokie sulfanilamidai ir panašūs dariniai, dabar vartojami daugiau išoriškai, tačiau jie per silpni. Visaapimanti ir visagale atrodanti farmacijos industrija kol kas nieko gero neišprodukuoja, bent negirdėjau apie kokią nors revoliuciją šioje srityje. Medicina dirba senais metodais ir šaudo iš patrankos į žvirblį. Juk nenustatinėsi kiekvienu atveju infekcijos sukėlėjo rūšies, kad panaudoti jam tinkančias specifines priemones. Tad prašom “plataus veikimo”. Oi prisiplatinsim :)  Niekam turbūt nereikia priminti, kad pvz. gripas yra virusinis susirgimas. O virusų jokie antibiotikai neveikia. Tai kodėl skiriama antibiotikų gripo atveju? Dėl šalutinių dalykų - komplikacijų ir antrinių infekcijų. O virusas “praeina” ir taip, savaime. Nesu per daug įsigilinęs į tuos dalykus, bet interferono revoliucija atrodo, kad nepavyko kažkodėl. Ką gi, kaip ten bebuvę, jau po truputį atsipeikėju. Klausos sutrikimas yra gerai bent tuo, kad aukštos klasės garso aparatūra tampa visai neaktuali :) Ji man neaktuali ir taip, keisti tie snobai, kurie pernelyg žavisi forma, o ne turiniu. Beje, grįžtant prie sveikatos - tuoj žydės liepos, reikia nepraleisti to trumpo momento ir “prisišienauti” liepžiedžių. Tikrai pravers.

Rodyk draugams

Lost Voyage
They Crawl
Final Destination 2
Agent Cody Banks
The Big Blue
Hellraiser: Hellseeker
The Claim
Panic Room
Road Trip

Rodyk draugams

“Jų” akivaizdoje kai kurie dalykai nedera? Cenzūros apraiškos? Na, gal greičiau pirmas variantas. Kas gi pavaizduota uždengtoje reklamoje, kad taip kertasi su “šviesaus rytojaus” įvaizdžiu? Galima būtų surengti linksmas spėliones :)

Rodyk draugams